Lietuvis ? ?i? islami?k? valstyb? atvyko p?s?iomis i? Indijos per vienintel? tarp ?ali? veikiant? Vagaho (Wagah) pasienio punkt?.
„Prie? kelion? gavau turistin? Pakistano e. viz? u?pild?s parai?k? internetu. Ta?iau turiu pamin?ti, jog i? prad?i? parai?ka vizai gauti buvo atmesta ir elektronin?je sistemoje sulaukiau daugyb?s papildom? klausim?: koks mano i?silavinimas, kok? darb? dirbu, k? veikiu Indijoje, su kuo bendrauju ir t. t.
V?liau i?siai?kinau, jog d?l nuolatos ?tempt? ?i? dviej? valstybi? santyki? visi sien? kertantys asmenys laikomi potencialiais ?nipais...“ – pasakoja V.Visockas.
? Pakistan? jis nusprend? keliauti be turistini? agentūr? ar gid? pagalbos, tod?l i? anksto susi?inojo preki? ir paslaug? kainas, kad nebūt? maustomas vietini? prekeivi?.
? Pakistan? jis nusprend? keliauti be turistini? agentūr? ar gid? pagalbos.
„Pakistano pus?je i? vietini? valiutos keit?j? u? indi?k? rupij? gavau tris pakistanieti?kas, ta?iau preki? ir paslaug? kainos pagal pinig? vert? yra pana?ios abiejose valstyb?se“, – detal?mis dalijasi lietuvis.
Pasak jo, iki artimiausio ir antro pagal dyd? Pakistano miesto Lahoro – vos 21 km, ta?iau kadangi Indijos ir Pakistano sien? kasdien kerta viso labo keliasde?imt ?moni?, n?ra ?rengta jokios transporto infrastruktūros, nugabenan?ios iki ?io 14 milijon? ?moni? turin?io Pakistano didmies?io.
„Nusider?j?s iki pakistanieti?kos kainos, s?dau ? vietin? taksi ir pajud?jau link Lahoro. Va?iuojant pro kaimelius ak? patrauk? ?imtai pakel?je gulin?i? mil?ini?ko dyd?io jau?i?, ta?iau a? jau ?inojau, jog karvi? ?ia niekas negarbina kaip Indijoje ir ?i? galvij? gyvenimas pasibaigs pakistanie?i? l?k?t?se.
Vos ?va?iavus ? Lahoro miest? man?s lauk? netik?tas siurprizas: gatv?je – daugyb? moter?, kuri? aprangos stilius labai primin? indi?k?. Kas gi tai? I? kur tiek spalv?? Va, ?ia ir prasid?jo visas Pakistano ?domumas“, – pasakoja keliautojas.
Jo manymu, did?ioji dalis vakarie?i? islami?kas ?alis ?sivaizduoja gana primityviai: grie?tomis religin?mis normomis paremtas socialini? taisykli? rinkinys, vienodas aprangos kodas (vyrai rengiasi baltai, moterys – juodai) ir t. t. Ta?iau, pasak V.Visocko, labai sud?ting? istorij? turin?iam Pakistanui ?i? taisykli? pritaikyti nepavyks.
„Būtent d?l daugyb? ?imtme?i? trukusios hinduizmo ir islamo sandūros ?ioje ?em?je susiformavo daugyb? skirting? etnini? ?moni? grupi?.
Ir nors dauguma Pakistano gyventoj? yra islamo i?pa?in?jai (96,5 proc.), ta?iau skirtinguose ?alies regionuose gyvenantys ?mon?s labai skiriasi savo kalba, gyvenimo būdu, i?vaizda, apranga, maistu ir t. t.
Jo manymu, did?ioji dalis vakarie?i? islami?kas ?alis ?sivaizduoja gana primityviai.
O mano lankomas ar?iausiai sienos su Indija esantis Lahoro miestas ka?kada priklaus? Indijos Pund?abo regionui, tod?l ?ia gyvenantys ?mon?s etni?kai yra labiau susij? su indi?komis tradicijomis nei su islamo pasauliu. Netgi oficiali Pakistano urdu ir Indijos hindi kalbos yra beveik identi?kos“, – pasakoja V. Visockas.
Lietuvis pasakoja, kad pirmas Lahoro ?spūdis jam pasirod?s neblogas. Keliautojas ?sikūr? naujame rajone esan?iame vie?butyje, ?alia esan?ios gatv?s buvo tvarkingos ir gana ?varios, aplink buvo statomi modernūs daugiaauk??iai namai.
„Ir nors prie kiekvienos parduotuv?s stov?jo ?autuvu ginkluotas durininkas, dr?siai vaik??iojau tiek minioje ?moni?, tiek ir tamsiais skersgatviais ?iūr?damas ? telefono ekran?.
Prie kiekvienos parduotuv?s stov?jo ?autuvu ginkluotas durininkas.
Netrukus „Google“ ?em?lapyje pasteb?jau netoliese esant? ?domiai i?planuot? mil?ini?k? park?. Egipto sostin?s Kairo patirtis man primin?, kad pagrindiniame islami?ko miesto parke vakar?jant renkasi gra?iai i?sipuo?? vietos gyventojai, tod?l su nekantrumu skub?jau pasidairyti ir ? pramogaujan?ius pakistanie?ius. Neapsirikau – parkas buvo sausakim?as ?moni?.
Vyko ka?koks ?domus renginys: ?mon?s dair?si po gra?iai ?rengtus g?lynus, grojo rami muzika, ant pievut?s būriavosi daug ?aid?ian?i? ir stovyklaujan?i? ?eim?. Gyventojai draugi?ki ir atsipalaidav? – ne kart? pasidom?jo, i? kur esu atvyk?s“, – prisiminimais dalijasi lietuvis.
V?liau jis aplank? miesto senamiest? ir pagrindinius lankytinus objektus: Lahoro fort?, Badshahi me?et?, Delio vartus ir kitas senamies?io vietas.
I?band? ir vietin? maist?, kuris, pasak keliautojo, gerokai skiriasi nuo indi?ko, bet yra ne k? ma?iau skanus.
„Pakistanie?iai vakare valgo labai daug keptos m?sos ir ?uvies, tod?l gatv?s būna tiesiog paskendusios „grilinam?“ kepsni? dūmuose.
Nors Lahoro miestas savo dyd?iu, architektūra ir gyventoj? skai?iumi pana?us ? Indijos sostin? Del? (?ie miestai netgi vadinami miestais dvyniais), ta?iau po Lahor? nesibasto karv?s ir daug ma?iau ?un? bei ka?i?, tod?l pagrindin?s gatv?s ?varesn?s nei indi?kuose didmies?iuose“, – pasakoja V.Visockas.
Kita kelion?s stotel? – Pakistano sostin? Islamabadas.
„Per „Google“ paie?kos sistem? gana greitai suradau autobus? kompanij?, ve?an?i? ? u? 400 km ? ?iaur? esan?i? Pakistano sostin?.
Va?iuojant pagrindine ?alies automagistrale nustebino jos kokyb? – keli? juost? kelias buvo kokybi?kas, tod?l modernus tarpmiestinis autobusas ried?jo lygiai ir ramiai.
?iuose rajonuose pilna prabangi? nam? su auk?tomis spygliuotomis tvoromis.
Islamabadas – jaunas miestas, sostin? i? Kara?io ? ?ia buvo perkelta 1960 metais. ? akis i? karto krito kvadratinis miesto suplanavimas. Miestas suskirstytas ? nedidelius kvartalus, o juos kertan?ios gatv?s – tiesios kaip styga.
?iuose rajonuose pilna prabangi? nam? su auk?tomis spygliuotomis tvoromis, ?ia ?sikūrusi ?alies politikos ir verslo grietin?l?“, – pasakoja lietuvis.
Pasak jo, Islamabade n?ra daug lankytin? objekt?, Pakistano monument? su ?alia esan?iais muziejais ir did?iausi? ?alyje Faisalo me?et? galima aplankyti per vien? dien?.
„Ta?iau Islamabadas buvo tik mano tarpin? stotel?, o pagrindinis apsilankymo ?alies ?iaur?je tikslas – prie sienos su Afganistanu esantis Pe?avaro (Peshawar) miestas“, – paai?kina.
Lietuvis pasakoja, kad tre?i? tūkstantmet? skai?iuojantis Pe?avaro miestas d?l savo ypatingos geografin?s lokacijos (upi? sl?niais pasiekiamas i? vis? keturi? pusi?) turi labai marg? ir ?domi? istorij?.
Savo ?sikūrimo prad?ioje tai buvo senov?s hinduizmo religijos lop?ys, ta?iau v?liau miest? u??m? per dabartin? Afganistano teritorij? i? Graikijos atkeliav?s Aleksandras Makedonietis.
Dar v?liau ?i? vietov? vald? budizm? i?pa??stantys Ku?ano imperijos atstovai, tod?l per daugyb? savo am?i? ?is ?domus miestas buvo tap?s vis? religij? ir skirting? kultūr? sankirtos ta?ku.
U?sienio turistai ?ia yra labai reti sve?iai, tod?l vietiniai ?mon?s labai d?iaugiasi pamat? atvyk?l?.
„Nors n?ra daug i?likusi? monument?, primenan?i? ?io miesto senovin? didyb?, ta?iau a? labai nor?jau paland?ioti po siauras Pe?avaro senamies?io gatveles, menan?ias XVIII–XIX am?i?, kuomet turtingi miesto pirkliai savo nam? fasadus i?puo?davo i?taigingais mediniais architektūros elementais.
Tad ?n?riau ? dar bebundant? miesto senamiest? ir nesupratau, kas vyksta. I? vis? parduotuv?li? ir gatv?s prekyvie?i? man mojo besi?ypsantys pardav?jai, kviesdami u?sukti. Pagalvojau, gal nori ka?k? parduoti, u?tat tokie malonūs?..
Bet po nemokam? pusry?i?, poros puoduk? arbatos ir keli? labai skani? ir niekur kitur neragaut? desert? prad?jau suprasti... U?sienio turistai ?ia yra labai reti sve?iai, tod?l vietiniai ?mon?s labai d?iaugiasi pamat? atvyk?l?.
Nors vaizduot?je ir buvau nusiteik?s, jog vizitas Pe?avare gali tapti sunkiausia mano kelion?s dalimi, ta?iau visos savo ilgos kelion?s (Indijoje ir Pakistane) metu niekur nesutikau tiek daug draugi?k? ?moni? ir niekur kitur nebuvau tiek daug kart? u? dyk? pavai?intas taip, kaip Pe?avaro mieste...“ – pasakoja V.Visockas.
Savo kelion?s Pakistane metu ma?iau vos kelet? u?sienio turist?.
Jis prisimena, kad ?iniasklaidoje kartais galima i?girsti prane?im? apie Pakistane vykstan?ius mirtinink? i?puolius, tod?l tai n?ra populiari turist? lankoma ?alis.
„Savo kelion?s Pakistane metu ma?iau vos kelet? u?sienio turist?, ir tie buvo lydimi priva?i? gid?. Ta?iau savait? laiko vienas praklaid?ioj?s po Pakistano Lahoro, Islamabado ir Pe?avaro miestus savo kailiu patyriau, jog paprasti vietos ?mon?s neturi jokio prie?i?kumo u?sienio turistams.
Daugyb? kart? nepa??stam?j? buvau pav???tas automobiliu ar motociklu, ne kart? iki vie?bu?io sutemus gr??au tamsiais skersgatviais ?iūr?damas ? telefono ekran?.
Ta?iau keliaujant Pakistanu negalima neatkreipti d?mesio ? daugyb? parduotuves, ?staigas ir kelius saugan?i? ginkluot? pareigūn?.
Pakistano centrin?s vald?ios politika ir valdymu nepatenkintos Afganistano pasienyje gyvenan?ios etnin?s grup?s kartais vykdo ginkluotus i?puolius prie? vald?ios atstovus ar saugumo paj?gas, ta?iau tokie i?puoliai niekada nebūna nukreipti prie? u?sienio turistus. Tod?l i? esm?s didel? dalis Pakistano yra saugi turizmui“, – pasakojim? u?baigia keliautojas.