„Mer? Popins“ („Mary Poppins“, 1964, su lietuvi?ku ?garsinimu)
Neabejotinai vienas geriausi? ir stebuklingiausi? vis? laik? film?, kritik? i?girtas ir publikos numyl?tas, penkis „Oskar?“ apdovanojimus peln?s bei jaunut? brit? aktor? Julie Andrews kino deive pavert?s ekrano miuziklas.
2013 metais ?is filmas buvo ?trauktas ? JAV nacionalin? kino archyv?, kuriame saugomi ypating? kultūrin? reik?m? turintys kino kūriniai.
Juostoje pasakojama apie aik?ting?, paslapting?, ta?iau stebukling? gali? turin?i? aukl?, atvykusi? pri?iūr?ti turting?, bet ?ioki? toki? niurgzli? – Banks? ?eimos at?al?. Aukl? Mer? Popins naudodamasi savo magi?komis galiomis diena i? dienos vaikus moko fantazuoti ir svajoti, tuo pa?iu mokydama ir j? t?t? D?ord?? Banks? i? naujo atrasti ry?? su savo vaikais.
Filme skambanti daina ir sunkiai i?tariamas ?odis „Supercalifragilisticexpialidocious“, rei?kiantis ypating? laim? bei vartojamas, kai ne?inai, k? pasakyti, iki ?i? dien? yra vienas ?ymiausi? ir atpa??stamiausi? miuzikluose skamban?i? ?od?i?.
Legendin? ?mon? „Disney“ ?? miuzikl? laiko vienu i? garbingiausi? savo kino projekt?.
Nuoroda ? muzikin? film? visai ?eimai „Mer? Popins“
„Pusry?iai pas Tifan?“ („Breakfast at Tiffany’s“, 1961)
Klasikin? romantin? komedija, kurioje JAV kino ?vaig?d? Audrey Hepburn ?kūnija ?ymiausi? savo persona?? – ekscentri?k? ir aik?ting? mergin? Holi, gyvenan?i? Niujorke. Holi svajoja apie prabang? gyvenim? be rūpes?i? ir turting? vyr?.
Ta?iau vien? dien? ji susipa??sta su naujuoju kaimynu, pradedan?iuoju ra?ytoju Polu.
?ia ir i?kyla did?ioji filmo dilema: ar meil? svarbiau u? pinigus? Prabangos tro?kimas u? tikrus jausmus?
Filmas laim?jo du „Oskarus“, o Audrey Hepburn ?kūnyta Holi ir jos d?vima ?ymioji „Givenchy“ juoda suknel? tapo stiliaus ir elegancijos simboliu.
Nuoroda ? romantin? komi?k? dram? „Pusry?iai pas Tifan?“
„Metropolis“ (1927)
Beveik prie? ?imtmet? sukurtas nebyliojo kino ?edevras laikomas ne tik vienu ?takingiausi? ir reik?mingiausi? mokslin?s fantastikos film?, ta?iau kino film? apskritai. Kad ir kaip ironi?kai skamb?t?, ta?iau veiksmas ?ia vyksta tolimoje ateityje – 2026 metais! Futuristiniame ateities mieste visuomen? suskirstyta ? dvi klases – turtinguosius ir darbininkus.
?inoma, kaip jau ir galima nusp?ti, pagrindinis veik?jas, elito atstovas Frederis, ?simyli mergin? i? darbinink? sluoksnio.
Originalioji filmo versija buvo prarasta, ta?iau Argentinoje atrasti archyviniai failai buvo restauruoti ir 2010 m. dienos ?vies? i?vydo beveik pilna filmo versija.
Tai yra ir vienas pirm?j? film?, ?traukt? ? UNESCO „Pasaulio atminties“ registr?.
Nepraleiskite progos pamatyti absoliut? kino ?edevr?, tapus? ?kv?pimu sukurti tokius kino fenomenus kaip „B?gantis skustuvo a?menimis“ ar „?vaig?d?i? karai“.
Nuoroda ? mokslin?s fantastikos film? „Metropolis“
„Ne?udyk strazdo giesmininko“ („To Kill a Mockingbird“, 1962, su lietuvi?ku ?garsinimu)
Kritik? liaupsi? u?sitarnavusi amerikieti?ka drama, sukurta pagal to paties pavadinimo roman?, u? kur? ra?ytoja Harper Lee gavo presti?in? Pulicerio premij?.
Filme pasakojama apie Alabamos advokat? Atik? Fin??, kuris imasi ginti juodaod? vyr?, neteisingai apkaltint? baltosios moters i?prievartavimu.
Juosta laim?jo tris „Oskarus“ bei buvo ?traukta ? JAV nacionalin? kino archyv?.
Filmas nagrin?ja am?in?sias temas, aktualias ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje: rasin? nelygyb?, moral? ir teisingum?.
Viso filmo metu garbingasis Atikas moko ne tik savo vaikus, bet ir mus visus ? pasaul? ?velgti ir kito akimis.
Nuoroda ? dram? „Ne?udyk strazdo giesmininko“
„Muzikos garsai“ („The Sound of Music“, 1965)
Sveiki atvyk? ? Austrij?!
?iame filme susipa?insite (o ir garantuotai susi?av?site) su Marija – meni?kos ir laisvos sielos mergina, besiruo?ian?ia tapti vienuole. D?l savo energingo būdo ji i?siun?iama darbuotis ? grie?tojo kapitono, na?lio Georgo fon Trapo namus bei pri?iūr?ti septynis jo vaikus. Paker?jusi juos savo nuo?irdumu, draugi?kumu ir muzikalumu, ji kaipmat u?sitarnauja kaprizing? vaik? simpatijas.
Nesinori atskleisti, ta?iau galimai u?kariaujamos ir nam? ?eimininko simpatijos.
Penkis „Oskarus“ laim?jusi juosta, sukurta pagal tikr? istorij?, yra ?traukta ? JAV nacionalin? kino archyv? ir yra laikoma vienu populiariausi? ir s?kmingiausi? vis? laik? miuziklu.
Visai ?eimai skirtas filmas ir jame skamban?ios dainos tokios kaip „Do-Re-Mi“ ar „My Favorite Things“ iki pat ?i? dien? nepaliauja d?iuginti ?iūrov?.
Nuoroda ? muzikin? film? visai ?eimai „Muzikos garsai“
„D?iaze tik merginos“ („Some Like It Hot“, 1959, su lietuvi?ku ?garsinimu)
?i 1959-?j? kino klasika tikrai ne veltui yra laikoma viena geriausi? vis? laik? komedij?.
Filme pasakojama, kaip ?v. Valentino dien? du muzikantai tampa susi?audymo liudininkais. Nor?dami pasprukti nuo gangsteri? persekiojimo, persirengia moterimis, prisijungia prie moter? d?iazo grup?s ir sprunka i? ?ikagos ? Florid?.
Kelion?je jie susipa??sta su ?avia dainininke, kurios did?iausia svajon? – i?tek?ti u? turtingo vyro. ?i? simpati?k? mergin? vaidina viena vienintel? ir nepakartojama Marilyn Monroe. Tai yra vienas ?ymiausi? jos vaidmen?.
Jei norite ?avios, ?maik??ios ir niekada nesenstan?ios komedijos – negalite praleisti ?io filmo, ?avin?io ?iūrovus jau tiek de?imtme?i?.
Nuoroda ? kriminalin? komedij? „D?iaze tik merginos“
„Ma?ylis“ („The Kid“, 1921)
Vienas ikoni?kiausi? ir ?iūrov? mylimiausi? kino klasikos kūrini? yra dar ir pats pirmasis pilnametra?is nebyliojo kino legendos Charlie’io Chaplino re?isuotas filmas.
Dr?siai galima sakyti, jog ?i nebylioji komi?ka drama yra laikoma ankstyvojo kino ?edevru.
Filme susipa??stame su geros ?irdies Valkata, kuris visi?ko atsitiktinumo d?ka gatv?je randa palikt? ma?yl?. Nors ir nenoromis, ta?iau Valkata apsiima vaik? globoti. Vaikui ūgtel?jus, o j? ry?iui sustipr?jus, institucijos i?siai?kina, jog vaikas – n?ra jo.
Kokius sprendimus teks priimti naujai u?gimusiam glob?jui?
Net ir pra?jus daugiau nei ?imtui met?, ?is komi?kas, ta?iau jautrus filmas vis dar sugeba paliesti ?iūrov? ?irdis kitapus ekrano.
Nuoroda ? nebyli?j? komi?k? dram? „Ma?ylis“
„Aukso kar?tlig?“ („The Gold Rush“, 1925)
Dar viena nebyliojo kino komedija ir dar vienas Charlie’io Chaplino sukurtas kino ?edevras.
1898-ieji, aukso kar?tin?s Klondaike laikai, vieni?as aukso ie?kotojas Valkata keliauja ? Aliask? su dideliu noru praturt?ti bei atrasti laim?. Kelion? – ne i? lengv?j?, mat atokiame kaln? namelyje tenka kovoti su ?al?iu, alkiu ir vienatve.
Geroji ?inia – sunkioje kelion?je su nuotykiais, naujomis pa?intimis Valkata atranda ir meil?. Tikrai taip, pagrindinis herojus sp?ja ?iame filme ir ?simyl?ti.
Beje, ?ia i?vysite i? odinio bato verdam? ?ventin? vakarien? ir ? kino istorijos vadov?lius ??jusi? scen? su ?okan?iais duonos kepaliukais.
Visa tai ir dar daugiau – nebyliojo kino genijaus – Charlie’io Chaplino virtuozi?kumas.
Nuoroda ? nebyli?j? komedij? „Aukso kar?tlig?“
„Cirkas“ („The Circus“, 1928)
Dar viena nebylioji komedija, kuri? para??, re?isavo ir pagrindin? vaidmen? atliko kino virtuozas Charlie’is Chaplinas.
Jo sukurtas persona?as Valkata ?iame filme, b?gdamas nuo policijos (kaip jau ir ?prasta), nety?ia atsiduria cirke. Netik?tai aplankius s?kmei, cirko savininkas pasiūlo jam darb?.
?inoma, kaipgi ?aplini?kas filmas be meil?s? Valkata ir ?ia ?simyli ?avi? ?irg? raitel?.
Deja, mergina ?simyli ne j?.
Nebyliojo kino legendos sukurtas persona?as Valkata visiems laikams ??jo ? istorij? kaip paprastas ?mogus, ?veikiantis visus gyvenimo sunkumus su pla?ia ?ypsena ir atvira ?irdimi. To visi mes i? jo gal?tume pasimokyti.
Filmas „Cirkas“ – tai dar vienas kino ?edevras, kur? tikrai bent kart? gyvenime turite pamatyti.
Nuoroda ? nebyli?j? romantin? komedij? „Cirkas“